"..Istorijos tyrinėtojai teigia, kad naujam moduliniam Žmonių tipui susidaryti reikalinga ne mažiau 7-8% visuomenės. Atsiradus maždaug tokiai kritinei masei tokių Žmonių, įvyksta provežis ir Tauta pradeda judėti iš mirties taško. Lietuvoje tai būtų maždaug 200-300 tūkstančių Žmonių.
Kas galėtų būti tokio proveržio šaukliais mūsų šalyje? Ar turime tokio asmenybės tipo užuomazgas? 

Juk senai pastebėta, kad įstatymai, skirti kvailiams apsaugoti, daugiausiai kenkia protingiems, o kvailiai vis tiek suranda kur įklimpti... 

Informacija, verčianti susimąstyti. Lietuvių tauta tirpsta ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl kitų priežasčių, tačiau ši situacija valdžios nejaudina...

Taigi tikrasis ir svarbiausias šitaip konstruojamos visuomenės ,,atvirumo“ bruožas ir požymis yra ne jos kūrėjų noriai vardijamos ir šlovinamos tik ką minėtos jos savybės, o būtent ,,plastiškumas“ – jos narių gebėjimas virsti lanksčia ,,žmogiškąja medžiaga“ ir nesipriešinant pasiduoti bet kuriems ją formuojančių ,,socialinių inžinierių“ sumanytiems individų ,,perdirbimo“ ir pačios visuomenės ,,tobulinimo“ ir ,,pertvarkymo“ eksperimentams.

Trečioji dalis teksto apie nesuvokimą, ką reiškia pilietinė visuomenė ir ko jai trūksta

..."bėdos prasideda tada, kai džiaugsmas dėl pilietinės visuomenės nario turimų teisių ir laisvių darosi toks didelis, kad jį patiriantį pilietį  apima tai, ką galima pavadinti beribės laisvės svaiguliu. Užvaldytas šio svaigulio jis patiki, jog pagaliau iš tiesų išsilaisvino – kad jo tik ką išsikovota ar turima grynai privati pilietinės visuomenės nario laisvė ir esanti paties laisvės idealo įsikūnijimas ir pilnatvė"... 

1992 m. Lietuvos piliečių referendumu priimta Konstitucija skelbia:Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1-asis straipsnis). Ką tai reiškia, čia pat ir paaiškinta: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (2-asis ir 4-asis straipsniai).

Truputį apie globalizmą, demokratiją, liberalizmą jau esu rašęs. Norėčiau paaiškinti kai kuriuos dalykus, kuriuos, kaip pastebėjau, žmonės dažnai painioja... 

"Pilietinė visuomenė pirmiausia yra jai priklausančių individų privačių interesų įgyvendinimo erdvė. Tokios visuomenės nariai vadovaujasi savita ir – švelniai tariant – gana siaura ir anaiptol ne herojiška laisvės samprata. Jie geidžia ne tiek laisvos valstybės, kiek asmeninės laisvės nuo valstybės – turbūt šitaip glaustai galima apibūdinti jų siekiamos laisvės pobūdį"...

Atsiliepimų, liečiančių doros sąvokos apibrėžimą kol kas nesulaukėme, tad gal būt tikslinga pradėti iš toliau - apie pilietiškumą. Siūlome šią temą gvildenantį V.Radžvilo straipsnių ciklą... 

"Nuolatos kartojama, kad viena svarbiausių bėdų priežastis esanti ta, kad šalyje vis dar nėra brandžios pilietinės visuomenės.  Ją pulta kurti vos atgavus Nepriklausomybę, tačiau jau ketvirtį amžiaus trunkančio darbo rezultatai itin kuklūs, o jo pabaigos taip ir nematyti"...

Kitas straipsnis

1990 03 11 Lietuvių Tautos atstovai atkūrė Lietuvos Respubliką.

Lietuvos piliečiai atmetė bet kokius bandymus paversti Lietuvą riboto suvereniteto šalimi, „Sąjungine Respublika“ ir įvykusiame referendume vienareikšmiškai pasisakė už visišką Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 

Deja, tautinis sąjūdis daugiau rėmėsi jausmu, negu artikuliuota ideologija. Žmones draugėn sutelkė laikinas tikslas – išsivaduoti iš sovietinės okupacijos ir sovietinio režimo, tolesni tikslai pasirodė skirtingi.